Už urbanistinį planavimą atsakingi architektai gali įtakoti atskirų miesto rajonų energinius poreikius. Pagrindiniai dalykai į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį planuojant energiškai efektyvius miesto kvartalus yra kompaktiškas teritorijos užstatymas, pastatų tipai, vietovės geografinių savybių įvertinimas, pastatų išdėstymas, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, kiekvieno pastato apšvietimas saulės šviesa ir kita.
Kompaktiška struktūra leidžia sumažinti energijos paskirstymo nuostolius. Kita vertus per tankus užstatymas blogina saulės energijos pratekėjimą į patalpas. Per tankiai užstatę teritoriją neišvengsite šešėlyje atsidūrusių pastatų, o tai gali didinti šilumos poreikius šaltuoju metų laiku.
Beje, planuojant pasyvių namų kvartalus būtina numatyti efektyvų energijos, gaunamos iš saulės, panaudojimą. Šalto klimato šalyse papildomas šilumos kiekis, gaunamas iš saulės, pagerina pastato energinį efektyvumą, tačiau nereikia pamiršti ir pastato vėsinimo vasaros metu. Todėl būtina visus reljefo ir klimato teikiamus ypatumus panaudoti efektyviam pastato šildymui ir vėsinimui.
Pasyvių namų kaimynystės teikiama nauda
Pasyvių namų kaimynystė teikia nemažą ekonominę naudą. Mažesnis energijos suvartojimas atskiruose namuose leidžia numatyti ir įrengti mažesnio galingumo bendruosius energijos paskirstymo tinklus bei transformatorines. Taip pat atsiranda ekonominis pagrindas rastis mažiems lokaliems energijos gamintojams, kurie sugebėtų patenkinti nedidelį energijos poreikį.
Kadangi pasyvūs namai minimizuoja savo šilumos nuostolius, todėl didžiąją pastato šildymui reikalingos energijos dalį galima gauti panaudodami per langus pritekančią saulės energiją. Optimaliai žemės sklypuose išdėstant kaimyninių namų grupes, energijos sąnaudas galima būtų sumažinti dar 15 – 30 proc. Tuomet likęs reikalingas energijos kiekis būtų išgaunamas pasitelkus saulės baterijas arba kitus alternatyvius ar atsinaujinančios energijos šaltinius.
Galima drąsiai teigti, kad pasyvus namas, kaip efektyviausias ir mažiausiai energijos suvartojantis statinio tipas, gali net keliolika kartų sumažinti visos pastatų grupės ar atskiro kvartalo projektuojamus maksimalius galingumus.
Energiškai efektyviems pasyviems namams skirtų sklypų detalusis planavimas susideda iš tų pačių planavimo etapų, kaip ir įprastai rengiant detaliuosius planus: vietos analizė, klimatinė analizė, topografija ir reljefas.
Nuo to, kaip sklype bus orientuotas pastatas, žymia dalim priklausys ir jo energinis efektyvumas. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos verta rimtai atsižvelgti, yra šie:
- Gyvenamąsias patalpas orientuoti pietų kryptimi ir taip užtikrinti saulės energijos pritekėjimą per langus į pastato vidų. Geriausia yra išnaudoti pietinius saulėtus vietovės šlaitus, kuriuose temperatūra pakyla keliais laipsniais aukščiau, o žemė greičiau įšyla.
- Vengti namų projektavimo slėniuose ar daubose, nes dėl besikaupiančio šalto oro naktimis energijos poreikis gerokai padidėja, o vidutinė metinė temperatūra tokiose vietose žemesnė už vidurkį.
- Išvengti taip vadinamų šalčio kišenių, kuomet ilgi ar lenkti pastati yra statomi išilgai šlaitų.
- Stengtis išnaudoti saulės atokaitas įrengiant kiemus ar visuomenines erdves.
Sklypo detali klimato analizė projektuotojui suteikia reikalingų duomenų apie vyraujančias oro temperatūras, saulėtų dienų ar valandų skaičių, vyraujančius vėjus ir jų stiprumą, santykinę drėgmę ir pan.
Šiaurės pusrutulyje, pietinis fasadas gauna didžiausią saulės energijos kiekį. Pastatų išdėstymas ant pietinių šlaitų padidina pastatų, kurie gali išnaudoti saulės energiją, kiekį, tačiau svarbu ir tai, kad salės atokaitoje atsidūrusius fasadus vasarą reikia apsaugoti nuo saulės spindulių pritekėjimo ir galimo perkaitimo. Tam pakanka įrengti pasyvias priemones: pergoles, žaliuzes ir pan.
Be to, pasyvių namų rajonams labai svarbus yra ir užstatymo tankumas. Tarp pastatų turi būti tam tikri atstumai, o jų aukštingumas didėti šiaurės kryptimi. Plokšti, lygūs ar šiek tiek į pietų pusę žemėjantys žemės sklypai yra idealiausi tokio tipo namams statyti. Preliminari sklypų šlaitų analizė gali suteikti daug informacijos įvertinant užstatymo tankumą, kad visi kaimyniniai namai maksimaliai taupytų energiją.
Rengdamas detalų planą projektuotojas įtakoja energiškai efektyvių namų rajono eksploatavimą tokiomis priemonėmis:
- Optimalus užstatymo tankis, taip sumažindamas šilumos perdavimo linijų nuostolius;
- Pastato kompaktiškumas (tūrio-užstatymo ploto santykio faktorių): daugiaaukščiai pastatai (Tūris/Plotas 0,3) palyginus su žemesniais sunaudoja maždaug 20% mažaiu energijos šildymui;
- Pastato pietinės pusės orientacija: maždaug 15% mažiau energijos reikia šildymui;
- Veiksmingas saulės energijos panaudojimas: namai, kuriuose įrengtos pagalbinės priemonės šešėliams vasaros metu sudaryti, naudoja 10% mažiau energijos;
- Stogai su įrengtomis saulės energijos baterijomis: skaičiuojama maždaug 10% - 15% mažiau energijos karšto vandens ruošimui;
- Parinkdamas energiškai efektyvų pastatą - pasyvus namas naudoja nuo 75 iki 90 proc. mažaiu šildymui skirtos energijos lyginant su dabar galiojančiais STR reikalavimais standartiniam namui.