Yra pakankamai aišku, kad pastatas, kuris yra pastatytas vadovaujantis naujais minimaliais apšiltinimo statybos standarto reikalavimais, nebebus laikomas kaip energiškai efektyvus namas 2020-aisiais. Europos Komisija nutarė, kad pastatai nuo 2020 metų būtų artimi nulinės energijos pastatams. Tai leidžia numanyti, kokie gi bus šilumos izoliavimo reikalavimai ateityje.
Taigi, yra labai gerai pradėti ruoštis ateities energijos efektyvumo reikalavimams jau šiandien, kuomet yra ruošiamasi projektuoti naujus namus ar rengti renovacinius projektus. Kadangi daugelis namų yra unikalūs (skirtinga lokacija pasaulio šalių atžvilgiu, vietovės įpatumai ir t.t.) renovacijos projektai turi būti kruopščiai paruošiami, atsižvelgiant į specifinius pastato duomenis.
Energiją optimizuojančioje renovacijoje kiekvienas pastato komponentas yra optimaliai patobulinamas ar apkeičiamas naudojantis pačiomis geriausiomis technologijomis, kurios leistų namą pakelti į patį geriausią energijos efektyvumo lygį. Darant šiuos renovacinius pokyčius, turi būti atkreiptas dėmesys į vis griežtėjančias ateities energijos taupymo normas.
Žymus potencialas
Žvelgiant iš energijos taupymo taško, esamų pastatų renovacija šiuo metu yra didžiausia energijos taupymo potencialo dalis tarp visų esamų pastatų. Tačiau tuo pat metu, žvelgiant iš techninės pusės, reiškia labiausiai reikalaujantį sudėtingų ir sunkių pastangų iššūkį. Nėra lengva padaryti esamą pastatą energiškai efektyviu, kaip to reikalauja šių dienų pasyvaus namo reikalavimai, „įprastu“ būdu. Daugeliu atvejų tai visiškai nepasiteisintų žvelgiant iš ekonominio taško.
Namo kaip visumos traktavimas
Vietoj to, kad renovuoti tik vieną namo sistemos komponentą, taip vadinama optimali renovacija būtų iš ties naudinga. Ekonominis tokių procesų pagrindimas turi būti žvelgiant iš viso pastato tvarkymo, kaip iš eilės atskirų komponentų projektų įgyvendinimo per visą pastato tarnavimo laiką. Kiekvienos iš tokių visumos dalių, kaip pastato fasadai, langai, stogas, šildymo-vėdinimo sistemų gerinimas ar pakeitimas turi būti suderintas su atsiperkamumo ir pastato eksploatavimo laiku. Kiekvieną kartą, kai atskiras komponentas yra renovuojamas, turi būti parenkama geriausia įmanoma technologija, leidžianti pastatą pakelti į aukštesnį energinį efektyvumo lygį.
Rūpestingas planavimas
Pastatų energinis efektyvumas yra daugiau, nei vien aritmetine visų komponentų suma. Vieni komponentai veikia kitus, taip sustiprindami bendrą teigiamą poveikį, todėl visuomet yra svarbu matyti pastatą kaip vieną visumą. Leiskite pateikti pavyzdį. Seni langai su orlaidėmis yra pakeičiami moderniais aukštos kokybės, sandariais langais, kuriuose nebėra oro paėmimo angų, ar įprastinių orlaidžių. Tuomet šviežias ir šiltas oras jau turi būti tiekiamas per rekuperacinę vėdinimo sistemą, o šildymo- vėdinimo sistema irgi yra atitinkamai pertvarkoma. Tai ir iliustruoja, kaip vieno komponento pakeitimas įtakoja kitus pasikeitimus kitose pastato dalyse. Todėl rūpestingas planavimas yra būtinas, kad išvengti brangiai kainuojančių klaidų.
Naudojimo laiko prailginimas
Taigi, kai per keletą metų įgyvendinami atskirų komponentų renovavimo darbai, pagerinamas ir pastato energinis efektyvumas iki pasyvaus lygio ekonominiu požiūriu labiausiai atsiperkančiu būdu. Tuo pat metu dėl panaudotų priemonių yra nuosekliai pailginamas ir visas pastato tarnavimo laikas.
*Pekka Haikonen‘as, Vystymo vadovas, Paroc, 2008 kovo 11d.