Patarimai konstruktoriams

• Išorės sienos 0.07–0.1 W/m²K
• Grindys ant grunto 0.08–0.1 W/m²K
• Stogas 0.06–0.09 W/m²K
• Varstomi langai 0.7–0.9 W/m²K
• Vitrininiai langai 0.6–0.8 W/m²K
• Išorinės durys 0.4-0.7 W/m²K

 
Paveiksliukas: konstrukcinio pasyvaus medinio karkasinio namo pjūvio fragmento schema. Išorinių sienų, grindų ir stogo šilumos izoliacijos storis ir šilumos perdavimo koeficiento vertės priklauso nuo langų ir lauko durų šilumos perdavimo koeficientų bei metinio vėdinimo sistemos šilumos kiekio suvartojimo pritekamo oro pašildymui.

Paveiksliukas: konstrukcinio pasyvaus mūrinio namo pjūvio fragmento schema (nuotraukos: Fraunhofer Institut für Bauphysic).   

Paprastai, kad pastato pamatai neperšaltų, jie yra šiltinami iš išorinės pusės , o šilumos nuostoliai per grindų konstrukcijas palaiko aukštesnę temperatūrą iš vidinės pusės. Pasyvių namų grindų ant grunto konstrukcijos šilumą izoliuojantis sluoksnis yra toks energiškai efektyvus, kad šilumos nuostoliai per konstrukciją yra labai maži ir  nebesušildo pamatų konstrukcijos. Todėl, kad išvengtume pasyvaus namo pamatų peršalimo, reikia atlikti konkrečios vietos grunto tyrimus ir kiekvienu konkrečiu atveju parinkti šiltinimo variantą bei apskaičiuoti reikalingą šilumos izoliacijos storį. 

Projektuojant pastato konstrukcines jungtis tarp jo skirtingų atitvarų, tai yra, grindų ant grunto, stogo, išorės sienų ir vidinių kampų, durų ir langų, reikia atkreipti dėmesį į šiluminių tiltelių neigiamą įtaką bei stengtis jų išvengti. Taip pat reikia įvertinti ir drėgmės poveikį konstrukcijai. Didėjant šilumos izoliacinio sluoksnio storiui šiluminio tiltelio santykinė įtaka taip pat padidėja. Atskirais atvejais šiluminių tiltelių įtaka konstrukcijoms gali būti kritinė net visam pasyvaus pastato funkcionalumui.

Projektuojant karkasinio namo sienų konstrukcijas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad projektuojamų langų angos atitiktų karkaso rėmo statramsčių žingsnį. Taip galite žymiai sumažinti nereikalingų karkaso elementų kiekį sienose.  

Pasyvių pastatų išorės kiauto, ar kitaip, išorinių atitvarų sandarumas turi tenkinti minimalius reikalavimus, kurie, atlikus natūrinius matavimus, neturi būti didesni už nustatytąją vertę. Maksimali oro prasiskverbimo skaitinė vertė gali būti n₅₀ = 0,6 1/h. Paprastai oro pratekėjimo pro konstrukcinius plyšius vertė senos statybos namuose yra 1,5-5. Pastato sandarumas turi didelę įtaką pastato šilumos energijos suvartojimui, bei konstrukcijų funkcionalumui ir atsparumui drėgmei . Kuomet pastato sandarumo reikšmė yra maža, pastato padėtis pasaulio šalių atžvilgiu ir vyraujančių vėjų atžvilgiu nedaro didelės įtakos energijos suvartojimui. Taigi sandarus namas gali būti laisviau įkomponuojamas parenkant jo vietą sklype.

Štai keletas faktorių, kurie užtikrina gerą konstrukcijos sandarumą:

• Sandarumą užtikrinanti medžiaga turi būti vienalytė, kurios orinis laidis, įskaitant ir visas užlaidas ir siūles, yra ne daugiau kaip 1 x 10^-6 m³/m² s Pa.
• Polietileno plėvelė, esanti šilumos izoliacijos sluoksnio viduje, gali tarnauti kaip sandarumą užtikrinantis sluoksnis, jei visi sujungimai yra suklijuoti.
• Oro barjero sluoksnis turi būti vientisas visu pastato kiauto paviršiumi. Jei yra elementų, kurie pereina per šį sluoksnį, tai praėjimo vietose ypatingai sundariai turi būti sujungti su oro barjero sluoksniu.
• Oro barjero ir vandens garų izoliacijos sluoksnis gali būti įrengtas ne toliau, kaip 50 mm nuo šilumos izoliacijos sluoksnio vidinės pusės. Tuomet laidai ar elektros prietaisų lizdai bus įrengiami prieš šį sluoksnį ir nepažeis jo sandarumo.
• Durų ir langų rėmų sandarumas turi būti iš vidinės ir išorinės pusių. Jungiant vitrininius langus tiesiogiai prie karkasinės sienos statramsčių bus sumažintas šiluminių tiltelių poveikis.
• Visi vidiniai vėdinimo sistemos ortakiai turi būti sumontuoti viduje, už oro sandarumą užtikrinančio sluoksnio, tik oro išmetimo ir paėmimo ortakiai gali kirsti šį sluoksnį, o jungtys privalo būti užsandarintos.
• Visi šildymo-vėdinimo sistemos įvadai turi būti užsandarinti.
• Surenkami betono elementai, konstrukciniai skardos elementai su užsandarintomis siūlėmis, mūras, dažyti vidiniai paviršiai tiap pat veikia kaip oro sandarumą užtikrinantys barjerai.  

Paveiksliukas: Esant pastato išorinio kiauto oro pratekėjimo mažai vertei, pastato vieta sklype ar vyraujantys vėjai nedaro pastebimos įtakos energijos nuostoliams (Pallari et al. VTT 1995).

Tinkamas pasyvaus namo projektavimas ir teisingas atitvarinių konstrukcijų įrengimas remiasi tokiomis pagrindinėmis nuostatomis ir reikalavimais:

• Būtinas visų projekto dalyvių bendradarbiavimas iškeliant ir sprendžiant konstrukcinės dalies projektavimo problemas.
• Pastato erdvių poreikių nustatymas skirtingoms komunikacijoms ir sistemoms. 
• Konstruktoriaus ir architekto bendradarbiavimas projektavimo stadijoje siekiant išvengti šiluminių tiltelių konstrukcijose ir jungtyse.
• Konstrukcinių sprendinių optimizavimas, maksimaliai sumažinant karkaso statramsčių skaičių karkasinėse konstrukcijose.
• Pastato sandarumo ar oro barjero sluoksnio projektavimas.
• Techninių angų sandarinimo detalės.
• Apsauos nuo vėjo sluoksnio planavimas.
• Apsibrėžti darbų eiliškumą projektuojant pastato konstrukcinę dalį. 
• Numatyti medžiagų džiūvimo laiką, reikalingą pasišalinti statybinei drėgmei. Vengti dvigubų garų izoliacijos sluoksnių suprojektavimo.