DUK

Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai

Koks yra efektyviai energiją naudojantis namas? Kiek efektyviai energiją naudojantis namas gali sutaupyti šildymo išlaidų per tam tikrą laikotarpį? Čia pateikiamas trumpas dažniausiai užduodamų klausimų, susijusių su energijos efektyvumu bei energiškai efektyvių namų privalumais, sąrašas.

 

Ką reiškia „namo energinis efektyvumas“?
 
Energinis efektyvumas – tai efektyvus pastato šildymas. Energijos sąnaudos nustatomos ir lyginamos su pastato plotu bei jo tūriu, sąnaudos matuojamos kWh/m2 arba kWh/m3. Energiškai efektyvus namas naudoja 2 kartus mažiau energijos už standartinį, tipišką, analogiškodydžio pastatą. Pasyvus namas, kuris dažnai yra ir optimalus sprendimas efektyvaus energijos panaudojimo prasme, eikvoja tik ketvirtį, o kartais ir tik penktadalį to šilumos kiekio, kuris yra būtinas  standartiniam namui šildyti. Pavyzdžiui, pietinėje Suomijos dalyje standartinis pastatas per metus sunaudoja maždaug 120 kWh/m2 energijos, mažai energijos naudojantis namas –60 kWh/m2, o pasyvusis namas – tik 20 kWh/m2.
 
Kiek galima sutaupyti šildymo išlaidų?
 
Kadangi planuojama, kad energijos kainos ateityje dar smarkiai augs, tai visi pastatų patobulinimai, kokybiniai pakeitimai leis daugiau sutaupyti. Investicijų atsiperkamumas tobulinant, efektyvinant pastatą turi būti skaičiuojamas kiekvienu atveju skirtingai. Šildymo sąnaudas galima sumažinti pusiau vien tik papildomai tinkamai apšiltinus namo išorines sienas bei efektyviai susigrąžinant šilumą iš oro, išeinančio į lauką. Suomijos techniniame tyrimų centre (VTT) suskaičiuota, kad per 25 metus galima sutaupyti 30 000–50 000 eurų. VTT taip pat nustatė, kad mažai energijos naudojančio namo pardavimo vertė bus 10–30 procentų didesnė už standartinio, įprasto namo kainą.
 
(Šaltinis: J. Nieminen „Energy Consumption and Profitability of Energy Saving Materials in a Low-Energy Small House“. (Energiją taupančių medžiagų naudojimo pelningumas nedideliuose mažo energijos poreikio namuose ir jų energijos sąnaudos).  Espo VTT Suomijos techninių tyrimų centras, 1994.)
Kiek išaugs mano statomo arba renovuojamo nekilnojamojo turto vertė, palyginus su kitais panašiais projektais, jei darbus vykdysiu laikydamasis naujų reglamentų?
 
Kuo daugiau kils energijos kainos, tuo labiau tai turės ir įtakos nekilnojamojo turto vertei bei kainai. Neabejotina, kad mažai energijos naudojantį namą galima parduoti už didesnę kainą nei analogišką standartinį namą. Energinis pastatų ženklinimas greičiausiai turės tokią pat įtaką turto kainoms kaip ir energetinio vertinimo sertifikatai. Jau nustatyta, kad mažai energijos sunaudojantį namą bus galima parduoti 10–30 % brangiau už standartinį namą.
 
Koks energijos sąnaudų prasme efektyviausias būdas padidinti energijos sunaudojimo efektyvumą gyvenamajame name?
 
Išorinių pastato sienų šiluminė izoliacija ir pastato sandarumas turi didžiausią įtaką individualių gyvenamųjų namų energijos sąnaudoms ir jų  efektyvumui. Priklausomai nuo aplinkybių (konstrukcijos ir namo orientacijos), efektyviausia, turbūt, yra patobulinti stogo, sienų ir grindų izoliaciją, pakeisti senus langus naujais, sandariais.
 
Ar galima sutaupyti šiltinant seną namą?
 
Priklausomai, nuo ko pradėsite. Stogo šiltinimas nėra nei sudėtingas, nei brangus. Jei reikia keisti išorinę apdailą, patartina pagerinti izoliacinį sluoksnį ir apsaugą nuo vėjo.
Palėpės šiltinimas nėra sudėtingas ar brangus. Mansardos šiltinimas – jau kiek sudėtingesnis dalykas, tačiau jei ryžotės tokiai rekonstrukcijai – ji pasiteisins. Sienų šiltinimo kaštai irgi priklauso nuo sienos konstrukcijos, jos būklės bei pageidaujamos naujai apšiltintos sienos apdailos.   Sprendinių čia yra pakankamai daug, tereikia apsispręsti ir teisingai išsirinkti. Kartais labiau apsimoka kai kurias pastato sudedamąsias dalis pagerinti remiantis pasyvaus namo standarto rekomendacijomis.
 
Kiek reikia investuoti į namo šiltinimą arba energijos sunaudojimo efektyvumo didinimą, kad nekilnojamasis turtas įgytų mažai energijos naudojančio namo statusą?
 
Kiekvienu atveju rezultatas gali būti skirtingas. Paprastai mažai energijos naudojančio namo (kurio energijos sąnaudos būtų per pusę mažesnės už standartinio namo sąnaudas) įrengimas bus 3–5 % brangesnis už tradicinio, tipinio namo įrengimą. Pasyviajam namui reikės tik 5–10 % papildomų investicijų.
 
Namo statyba yra gana brangi. Kodėl vertėtų dar labiau didinti statybų sąnaudas pasirenkant brangias energiją taupančias medžiagas ir sprendimus?
 
Mažai energijos naudojantys namai (kurių energijos sąnaudos yra per pusę mažesnės už standartinių) Suomijoje statomi daugiau nei 10 metų. Daugelis šių namų suprojektuoti ir numatyti naudoti ilgą laiką. Remiantis VTT atliktais tyrimais, 3–5 % papildomos investicijos į statybas atsiperka per 5–10 metų. Tokį ekonominį efektą duoda sutaupyta energija. Prie šio faktoriaus dar pridėkite ir  namo vertės padidėjimą. Tuomet suprasite, kad tai gera investicija. Vertinant ilgesnį laiko tarpą, pasyvus namas (kurio energijos sąnaudos yra ketvirtoji standartinio namo sąnaudų dalis) yra optimalus sprendimas.
 
Kam reikalingas energinio naudingumo vertinimas?
 
Tikslas – sutaupyti energijos sąnaudas ir sumažinti kenksmingų medžiagų emisiją. Energinis vertinimas padeda pastato ar buto savininkui suprasti energijos efektyvumo pranašumus ir svarbą. Mažai energijos naudojančiam namui reikalinga mažiau energijos, jis yra ekonomiškas ir padidina vertę nekilnojamojo turto rinkoje. Taip pat mažėja importuojamos energijos poreikis, tai naudinga šalies ekonomikai. Energinio naudingumo vertinimas turi būti pateikiamas parduodant arba nuomojant butą ar namą.
Pastatų energinio naudingumo vertinimas taip pat yra vienas iš svarbiausių būdų siekiant Kyoto konvencijos tikslų.
 
Ar aš galiu parduoti arba išnuomoti savo butą arba namą be energinio naudingumo įvertinimo savo draugui?
 
Pastatų sertifikavimas privalomas statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Šio punkto nuostatos taikomos ir parduodant ar išnuomojant pastato dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas); šiuo atveju pastato dalies energinio naudingumo sertifikatas gali būti išduodamas vadovaujantis viso pastato su bendra šildymo sistema sertifikatu arba tokio paties buto tame pačiame daugiabučiame pastate sertifikatu;
Informacija iš STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas.“
 
Nuo kada energinis vertinimas taps privalomas ES šalyse?
 
Ši direktyva parengta 2006 metų pradžioje ir turi visiškai įsigalioti visose ES šalyse iki 2009 metų.
 
Kaip pasyviajame name išlaikoma šiluma, jei namo gyventojai mėnesiui išvyksta iš namų?
 
Ilgesniam laikui išvykstant iš namų, pastato ventiliacija nustatoma minimaliu režimu ir sumažinamos šilumos sąnaudos.
 
Ar pasyvaus namo langai rasos, jei jie nėra tame pačiame lygyje su vidine siena? Juk po langais pasyviame name nėra radiatorių.
 
Dėl gero ventiliacijos pajėgumo pasyviajame name vidinių langų paviršių temperatūra išlieka panaši į vidaus temperatūrą, todėl langai nerasoja. Tačiau ryte po šaltos nakties langai gali kiek aprasoti iš išorės. Tuomet, kai išorės temperatūra kyla, stiklas nesušils taip greitai ir drėgmė gali kondensuotis ant šalto paviršiaus.
 
Ar pasyviame name langai turi būti į pietų pusę?
 
Saulės energija sklinda ne tik iš pietų pusės, bet ir iš rytų bei vakarų. Dedant langus į pietų ir vakarų pusę galima efektyviausiai išnaudoti saulės energiją. Tačiau reiktų nepamiršti, kad vasaros metu būtina pasirūpinti ir apsauga nuo perkaitimo, siekiant išvengti aukštos temperatūros patalpose.