Patarimai architektams
Projektuojant pasyvų namą jokių apropojimų kūrybai nėra. Tačiau pasyvaus namo sprendimai turi savų niuansų, į kuriuos reiktų atsižvelgti ir įvertinti tokio namo specifiką.Gyvenamieji namai statomi ir projektuojami, atsižvelgiant į individualius būsimų gyventojų lūkesčius. Individualumas ir išskirtinumas pastaruoju metu yra itin vertinami. Kaip ten bebūtų, nuosavas namas turi atitikti gyventojų poreikius labai ilgą laiką. Taigi galimybė laisvai perplanuoti interjerą, keisti apstatymą ir užtikrinti sveiką patalpų mikroklimatą yra pakankamai svarbūs veiksniai. Pasyvaus namo energinis efektyvumas yra tokio lygio, kad jame nereikia įrengti įprastos šildymo sistemos ir atskirų jos elementų.
Paveiksliukas: Pasyviame name prie langų nėra jokių šildymo prietaisų. Tačiau pastebėta, kad aukšti langai gali daryti nemalonų šalčio pojūtį, todėl nerekomenduojama įrengti aukštesnių kaip 1,8 m langų.
Architektūrinių sprendimų laisvė
Pasyvių namų sprendimai gali būti pritaikomi įvairiausioms vartotojų grupėms. Visos pasyvaus namo sistemos ir komponentai yra paprasti, todėl galutiniam vartotojui nereikia papildomų specifinių žinių kaip namą eksploatuoti ir prižiūrėti.
Gera šilumos izoliacija, išorinių konstrukcijų sandarumas, ypatingai sandarūs ir energiškai efektyvūs langai ir išorinės durys bei rekuperacinė vėdinimo sistema - visa tai ir sudaro pasyvaus namo projektavimo pagrindą. Netgi tinkama pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu sukuria papildomą energijos kiekį, kuris yra naudojamas pastato šildymui. Rekomenduojama orientuoti namą taip, kad jo pagrindinis fasadas būtų atgręžtas į pietinę pusę ir tokiu būdu galima būtų pasinaudoti saulės spindulių šiluma. Tačiau centrinės Europos šalių patirtis parodė, kad pasyvus namas gali būti orientuotas ir į šiaurę, o tai reiškia, kad galima sėkmingai išnaudoti landšafto ypatumus projektuojant pasyvius pastatus.
Paveiksliukas: Senjorų namas Hanoveryje, pastatytas remiantis pasyvių namų koncepcija (Art-Plan Architektai).
Pasyvių namų konstrukciniai sprendimai nėra pririšti ir prie konkrečių medžiagų. Pastato laikančioji sienų konstrukcija gali būti iš medinio, metalinio, gelžbetoninio karkaso, surenkamų konstrukcinių elementų ar mūro. Svarbu tik tai, kad tos medžiagos leistų įrengti pakankamą atitvarinių konstrukcijų šilumos izoliacinį sluoksnį.
Pastato optimali forma sumažina šilumos nuostolius ir energijos poreikį. Energiją taupančios konstrukcijos suteikia projektavimo laisvę ir architektui yra lengva išpildyti užsakovo pageidavimus, neužmirštant ir pasyvaus namo reikalavimų. Tam, kad būtų galima efektyviai išnaudoti saulės energiją, rekomenduojama pagrindinį pastato fasadą atgręžti į pietinę pusę.
Pasyvaus namo įprojektavimas sklype
Prieš pradedant pasyvaus namo projektavimą yra būtina įvertinti sklypą saulės energijos panaudojimo žiemą bei apsisaugojimo nuo jos vasarą požiūriu. Šiaurės šalyse pasyvaus namo energiniam efektyvumui saulės energija nedaro didelės įtakos, todėl net ir šešėlyje skendinčiuose sklypuose galima suprojektuoti ir pastatyti pasyvius namus.
Vėsinimo poreikių įvertinimas architektūriniame projektavime
Išnaudojant saulės energijos privalumus pastato šildymui per langus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ankstyvą pavasarį, kai saulė spindi per žemai, gali tekti pastatą jau nebe šildyti, bet papildomai vėsinti. Nereikėtų pamiršti ir vasaros karščių. Tad projektuodami pasyvų namą, turėtume įvertinti ir tai, kaip namas bus apsaugotas nuo perkaitimo ir kaip bus užtikrinta tinkama vidaus temperatūra. Balkonai, platūs karnizai, žaliuzės ir pergolės yra pakankamai geros priemonės kovai su saulės kaitra.
Langai
Įvairios šešėlius kuriančios priemonės gali sumažinti saulės energijos pritekėjimus per langus net iki 60 procentų. Dar daugiau, žaliuzės neleidžia susidaryti kondensacinei drėgmei ant langų išorinių paviršių giedromis šaltomis naktimis. Kondensacija susidaro ant šalto stiklo paviršiaus dėl mažo šiluminio spinduliavimo iš vidaus, o tai yra gerų lango šiluminių savybių požymis.
Paprastai, namo langų paviršius sudaro apie 15-20 procentų viso grindų ploto. Tačiau, net jei langai turi ir gerą šilumos perdavimo vertę (U vertė < 0,8 W/m2K), jie neturi būti per aukšti. Net ir patys geriausi langai nepadės išvengti šalčio pojūčio, jei jie bus per daug aukšti. Todėl langai neturėtų būti projektuojami aukštesni kaip 1,8 metro. Šalto klimato šalyse langai neturėtų prasidėti nuo pat grindų, kad būtų lengviau išsprendžiamas konstrukcijų sandarumas.
Techninių kanalų išvedžiojimai
Vėdinimo sistemos panaudojimas pastato šildymui (dar vadinamas oriniu šildymu) yra ekonomiškai labai naudingas sprendimas pasyviam namui. Kiek galima trumpesni ortakiai yra šios energiją taupančios sistemos dalis. Techniniame projekte architektui bendradarbiaujant kartu su šildymo-vėdinimo specialistu ir konstruktoriumi būtina suprojektuoti kuo trumpesnį ortakių kelią.
Paveiksliukas: Pastato sistemų centralizacija padaro trumpesnių ortakių planavimą truputį lengvesne užduotimi. Visos buities patalpos, kaip dušinės, WC kambariai, skalbyklos, virtuvės zona turi būti netoli viena kitos arba aukštais viena virš kitos, taip, kad vandentiekio vamzdžių trasos būtų atskiroje zonoje. Ortakiai gali būti projektuojami ir tarpaukštinėje konstrukcijoje ir po pakabinamomis lubomis, o ir kilti ar leistis pertvarose.
Pakabinamos lubos, drabužinės spintos, vonios kambariai, pagalbinės patalpos – visos šios patalpos yra tinkamos ortakiams išvedžioti. Visi ortakiai turėtų būti montuojami šiltojoje pastato konstrukcijų pusėje prieš vandens garų izoliaciją (arba oro barjero sluoksnį). Net ir gerai izoliuoti ortakiai neturėtų būti montuojami pavyzdžiui šaltoje palėpės erdvėje.
Paveiksliukas: Techninė įranga yra jungiamos per pagalbinę patalpą, o ortakiai patalpinami tarpaukštinėje erdvėje.
Techninės įrangos išdėstymas
Tam tikra reikalingos šilumos dalis pasyviame name yra gaunama iš vidinių šilumos šaltinių. Tokiais šilumos šaltiniais gali būti ir pirtis, ir virtuvinė įranga ir net kaitrinės lemputės ar kita buitinė technika.
Pasyvaus namo atitvarinės konstrukcijos turi būti sandarios ir gerai apšiltintos. Išorės kiauto konstrukcijų leistinas oro skverbties dydis yra nustatytas pasyvaus namo apibrėžime, tai yra, prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturi pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą. Pastato sandarumo reikalavimai įtakoja ir architektūrinį projektavimą. Sudėtingos formos, itin daug skirtingų konstrukcinių sprendimų ir mazgų, skirtingų įvadų, per maža erdvė vėdinimo sistemai – visa tai padidina tikimybę, kad namo sandarumas pablogės.
Pasyvaus namo konstrukcijų storis
Energijos taupymas yra tiesiogiai susijęs su šilumą izoliuojančiu sluoksniu. Sienų storis gali būti nuo 400 iki 600 mm storio ir daugiau, priklausomai nuo to, kokia pasirinkta konstrukcija ir kokios statybinės medžiagos. Lubų apšiltinimo storis gali būti net iki 700 mm. Vėdinamose grindų konstrukcijose storis gali siekti ir 500 mm, o grindų ant grunto šilumos izoliacijos storis gali svyruoti apie 250-350 mm ir dar papildomai apie 200 mm visu perimetru.